Kas yra skeletoninis laikrodis? Kokia jo istorija?

Skeletiniai (skeletoniniai) laikrodžiai (nuo angl. skeleton) - tai paprastai puošnūs ir gotikos įkvėpti laikrodžiai, kurių konstrukcija dalinai arba visiškai permatoma. Kaip rodo pavadinimas, dauguma vidinių mechanizmų matomi iš išorės, paprastai kaip šviesūs ir tamsūs kaulų raštai. Kuo skeletinis laikrodis išsiskiria iš įprastų vyriškų ar moteriškų laikrodžių? Tai ne tik jų nežemiška išvaizda; skeletiniai laikrodžiai viename įrenginyje sujungia kelių skirtingų tipų senovinių laiko matavimo prietaisų elementus. Šiame straipsnyje nagrinėjame jų istoriją, dizainą ir populiarumą šiandien.

Kokia buvo pirminė skeletinių laikrodžių paskirtis?

Pirminė skeletinių laikrodžių paskirtis buvo rodyti laiką. Skeletiniai laikrodžiai taip pat vadinami kauliniais laikrodžiais arba skeletiniais varpais. Pavadinimas "ossuary" kilo iš to, kad jų konstrukcijoje buvo naudojami kaulai. Pirminė skeletinių laikrodžių paskirtis buvo makabriška viduramžių namų ir pilių sienų puošmena. Skeletiniai laikrodžiai taip pat buvo naudojami žymėti bėgantį laiką ir priminti žmonėms gyventi pagal Dievo įsakymus . Laikrodžiai dažnai būdavo statomi virš mirties patalo, kur primindavo žmonėms apie jų pačių mirtingumą.

Įspūdinga skeletinių laikrodžių istorija

Skeletiniai laikrodžiai turi ilgą istoriją, siekiančią XII amžių. Pirmieji laikrodžiai greičiausiai buvo vandens laikrodžiai. Vėliau laikui žymėti buvo naudojami žvakiniai laikrodžiai. Žvakiniai laikrodžiai turėjo valandines ir minutines rodykles, tačiau jie nebuvo tokie, kokius laikytume skeletiniais laikrodžiais. Daugiau apie vandens laikrodžius skaitykite čia, apie žvakinius laikrodžius skaitykite čia.  Skeletinis laikrodis - tai laikrodis, turintis tam tikrą dekoratyvinį dizainą, iš kurio matomas vidinis mechanizmas, paprastai su permatomu arba iš dalies permatomu korpusu. Pirmieji skeletiniai laikrodžiai buvo gaminami su tikrais kaulais kaip dekoratyviniu elementu. Dažniausiai buvo naudojami avių, ožkų, karvių, jaučių ir žmonių kaulai. Kaulai buvo renkami iš žemės arba iš kapinių. Vieni seniausių skeletinių laikrodžių yra varpų formos - tai laikrodžių tipas, atsiradęs Europoje XIV amžiuje. Skeletų varpai buvo kabinami ant sienų, dažnai virš įėjimo į namus. Varpai dažnai būdavo puošiami žmonių ir kitų gyvūnų kaulais. Pirmieji skeletiniai laikrodžiai buvo pagaminti XII a. Šiaurės Europoje. Pirmieji skeletiniai laikrodžiai buvo gaminami kabinti ant sienų. 

Skeleto laikrodžio dizainas: elementai ir variantai

Skeletinių laikrodžių dizainu siekiama parodyti sudėtingus laikrodžio mechanizmus. Skeletinių laikrodžių dizainas gali būti sudėtingas, tačiau yra keletas bendrų bruožų. Daugelis skeletoninių laikrodžių turi švytuoklę, t. y. svyruojantį svorį, kurio švytuoklės ilgis lemia laikrodžio judėjimą. Laikrodžio ciferblatas dažnai puošiamas ornamentais ir brangakmeniais. Skeletiniai laikrodžiai dažnai turi rodykles - dvi rodykles, kuriomis rodomas laikas. Kai kurie skeletiniai laikrodžiai neturi rodyklių, juose matomi tik krumpliaračiai ir švytuoklė. Vidiniai krumpliaračiai dažnai būna pažymėti spalvomis, rodančiomis, kaip veikia laikrodis. Laikrodis gali būti sukurtas taip, kad iliustruotų dieną, mėnesį, sezoną ar ypatingą šventę.

Kodėl šiandien tokie populiarūs skeletiniai laikrodžiai?

Skeletiniai laikrodžiai šiandien populiarūs, nes jie skirti būti dekoratyvūs ir stilingi. Jų korpusai dažniausiai būna permatomi, todėl juose matyti laikrodžio krumpliaračiai ir kiti mechanizmai. Skeletiniai laikrodžiai paprastai gaminami iš aukso, sidabro arba plieno. Skeletinių laikrodžių dizainas įvairus ir gali būti įkvėptas beveik bet ko. Jie gali būti sukurti taip, kad primintų drakoną, lėktuvą ar saulėgrąžą. Laikrodžiai gali būti suprojektuoti taip, kad primintų kaukolę, kaktusą ar šikšnosparnį. Dizainas gali būti žaismingas arba drąsus, priklausomai nuo savininko pageidavimų. Kai kurie skeletiniai laikrodžiai turi brangakmenių, kurie suteikia jiems prabangią išvaizdą.