Trumpa kišeninių laikrodžių istorija: Įdomūs faktai, kurių niekada nežinojote

Ar žinojote, kad kišeninis laikrodis jau nuo XVI a. buvo turtingumo simbolis?  Arba kad jie buvo itin svarbūs laivybos istorijoje? Ar žinojote, kad buvo kėsintasi pagrobti karalienę Viktoriją dėl jos išskirtinės meilės kišeniniams laikrodžiams? O ar žinojote, kad kišeniniai laikrodžiai gaminami dar ir šiandien, ir kad jie skirti ne tik kolekcininkams? Istoriškai laikrodžius kurti paskatino tikslaus laiko matavimo poreikis. Iki kišeninių laikrodžių atsiradimo, buvo ne vienas nesėkmingas bandymas pagaminti mažą laikrodį, telpantį kišenėje, tad pažvelkime, kaip atsirado kuklus kišeninis laikrodis.

Pirmasis kišeninis laikrodis

Pirmąjį kišeninį laikrodį 1510 m. išrado vokiečių laikrodininkas Peteris Henleinas. Panaudodamas naujausius pagrindinių spyruoklių patobulinimus, Peteris sugebėjo sukurti mažesnį laikrodį, ko anksčiau nebuvo įmanoma padaryti. Šis pirmasis modelis buvo daug mažesnis už visus kitus laikrodžius ir pakankamai kompaktiškas, kad jį būtų galima nešioti. Tačiau tuo metu jis dar buvo nešiojamas ne kišenėje, o kaip pakabukas ant kaklo grandinėlės. Iš tikrųjų pirmieji modeliai buvo gana nepatogios formos, netilpo į kišenę. Tik XVII a. jį jau buvo galima pavadinti "kišeniniu laikrodžiu", nes dydis buvo sumažintas tiek, kad tilpo į švarko, liemenės ar kelnių kišenę. 

Populiarumo viršūnė

Kišeninį laikrodį išpopuliarino Anglijos karalius Karolis II, kuris savo laiku labai mylėjo liemenes ir savo kišeninį laikrodį pradėjo grandinėlę kabinti prie liemenės kišenės. Netrukus kišeninis laikrodis Europoje ir Šiaurės Amerikoje buvo laikomas statuso elementu. Tuo metu beveik kiekvienas gerbiamas džentelmenas turėjo arba norėjo turėti savo kišeninį laikrodį. Laikrodžių populiarumas dar labiau išaugo XVIII amžiuje, kai juose imta naudoti sudėtingesnius elementus, pavyzdžiui, sudėtingus raižinius su deimantais ir brangakmenimis. Dėl to kišeninis laikrodis tapo gana brangiu prabangos daiktu, kurį galėjo sau leisti tik elitas.

Nuopuolis ir atgimimas

XIX a. pradėjus gaminti standartizuotas laikrodžių dalis, kišeniniai laikrodžiai pagaliau tapo prieinami plačiajai visuomenei. Kelis dešimtmečius jie buvo labai populiarūs. Kišeniniai laikrodžiai pradėjo prarasti savo populiarumą tik tada, kai karo metu rinkoje pasirodė rankiniai laikrodžiai, nes juos buvo patogiau naudoti kariškiams (daugiau apie rankinių laikrodžių atsiradimo istoriją skaitykite čia). Tačiau tai truko neilgai, pasibaigus karui, kišeniniai laikrodžiai vėl labai rimtai sugrįžo į madą šeštajame ir septintajame dešimtmetyje kartu su trijų dalių kostiumais (kelnės, švarkas ir liemenė).

Nors išmanieji (daugiau apie išmaniosius laikrodžius, bei jų atsiradimą skaitykite čia), hibridiniai (daugiau apie tai kas yra hibridinis laikrodis informacijos rasite čia) ar kiti vyriški ir moteriški laikrodžiai šiandien “nustūmė į šoną” kišeninius laikrodžius, tačiau kišeninis laikrodis vis dar laikomas statuso elementu, kuris niekada neprarado savo vertingos reputacijos.