Senovinis vandens laikrodžio išradimas

Šiandien gebėjimas sekti laiką atrodo savaime suprantamas dalykas. Užtenka žvilgtelėti į laikrodį ar mobilųjį telefoną, kad sužinotume tikslų laiką net sekundės tikslumu. Prieš išrandant tokius baterijomis maitinamus prietaisus, laikas buvo skaičiuojamas visai kitaip. Pavyzdžiui, senovės pasaulyje buvo plačiai naudojami saulės laikrodžiai. Tačiau šis laiko matavimo būdas turėjo trūkumų. Saulės laikrodžiai, žinoma, veikdavo tik tada, kai šviesdavo saulė, be to, jie negalėdavo išlaikyti pastovaus laiko padalijimo. Šiems trūkumams kompensuoti buvo išrastas vandens laikrodis. Nors niekas tiksliai nežino, kada ir kur buvo pagamintas pirmasis vandens laikrodis, seniausias žinomas pavyzdys datuojamas 1500 m. pr. m. e. ir yra iš Egipto faraono Amenhotepo I kapo.

Senovės pasaulyje buvo dvi vandens laikrodžių formos: nuotėkio ir įtekėjimo. Naudojant vandens nutekėjimo laikrodį, indo vidus buvo pažymėtas matavimo linijomis. Indas buvo pripildytas vandens, kuris turėjo tolygiai ištekėti. Stebėtojai galėjo nustatyti laiką matuodami vandens lygio pokyčius. Įtekančio vandens laikrodis veikė tuo pačiu principu kaip ir ištekančio, t. y. tolygiai lašėjo vanduo. Skirtingai nuo pastarojo, pirmojo matavimai buvo atliekami antrame inde. Pagal vandens kiekį, kuris lašėjo iš pirmojo indo, buvo galima nustatyti, kiek laiko praėjo.

Apie 325 m. pr. m. e. vandens laikrodžius pradėjo naudoti graikai, kurie šį prietaisą vadino clepsydra ("vandens vagis"). Vienas iš vandens laikrodžių naudojimo būdų Graikijoje, ypač Atėnuose, buvo skirtas kalbų teismuose laikui nustatyti. Kai kuriuose Atėnų šaltiniuose nurodoma, kad vandens laikrodis buvo naudojamas įvairių žinomų graikų, įskaitant Aristotelį, dramaturgą Aristofaną ir valstybės veikėją Demosteną, kalbų metu. Vandens laikrodis ne tik nustatydavo jų kalbų laiką, bet ir neleisdavo kalboms užsitęsti. Priklausomai nuo kalbos ar teismo proceso tipo, į indus būdavo įpilamas skirtingas vandens kiekis. Daugiau apie vandens laikrodžių istoriją galite paskaityti čia.

Tačiau vandens laikrodis buvo ne be trūkumų. Pirmiausia, kad vandens srautas tekėtų pastoviu greičiu, reikėjo pastovaus vandens slėgio. Šiai problemai išspręsti vandens laikrodžiui vanduo buvo tiekiamas iš didelio rezervuaro, kuriame buvo palaikomas pastovus vandens lygis. To pavyzdys - "Vėjų bokštas", kurį I a. pr. m. e. Atėnuose pastatė graikų astronomas Andronikas. Iki šiol tebestovi aštuonkampė marmurinė 42 pėdų (12,8 m) aukščio ir 26 pėdų (7,9 m) skersmens konstrukcija. Kiekviena iš aštuonių pastato pusių yra nukreipta į vieną pasaulio krypčių  ir papuošta reljefiniu frizu, vaizduojančiu iš tos krypties pučiančius vėjus; apačioje, į saulę nukreiptose pusėse, yra saulės laikrodžio linijos. Horologiumą puošė bronzinio Tritono pavidalo orų rodyklė, kurioje buvo vandens laikrodis (clepsydra), fiksuojantis laiką, kai saulė nešviečia.

Vėjų bokštas, Graikija. Nuotraukų šaltinis: BigStockPhoto

Kita vandens laikrodžio problema buvo ta, kad, atsižvelgiant į metų laikus, dienos ir nakties ilgumas keitėsi, todėl laikrodžius reikėjo kalibruoti kiekvieną mėnesį. (Daugiau apie tai kas yra kalibravimas skaitykite čia.) Šiai problemai spręsti buvo naudojami keli sprendimai. Pavyzdžiui, vandens srautui reguliuoti buvo naudojamas diskas su 365 įvairaus dydžio skylutėmis. Didžiausia skylutė atitiko žiemos saulėgrįžos dieną, nes tuomet diena būdavo trumpiausia, o mažiausia skylutė atitiko ilgiausią metų dieną - vasaros saulėgrįžą. Šios dvi skylės buvo priešinguose disko šonuose, o kitos skylės buvo išdėstytos tarp jų didėjančio arba mažėjančio dydžio. Skylės atitiko metų dienas ir kiekvienos dienos pabaigoje būdavo pasukamos viena skyle.

Nors pagrindinis vandens laikrodžio principas yra gana paprastas, senovės žmonės susidūrė su tam tikrais iššūkiais, susijusiais su vandens slėgio fizika ir metų laikų kaita, todėl laikui bėgant vandens laikrodžiai tapo vis sudėtingesni. Palyginus su tuo, kaip lengvai sekti laiką galime  šiandien naudojantis rankiniais vyriškais ar moteriškais laikrodžiais, atrodo, kad nuėjome gana ilgą kelią.

ŠALTINIS (versta iš anglų k.):

https://www.ancient-origins.net/ancient-technology/ancient-invention-water-clock-001818